Korepetitoriaus ir mokinio ryšio svarba mokantis

Planuojant mokymą, dėmesys skiriamas tikslams ir mokomajam turiniui. Prieš pradedant gilintis į temą, verta stabtelėti ir apmąstyti mokymosi aplinkybes bei atmosferą. Kaip žinome, teigiama atmosfera daro teigiamą poveikį mokymuisi. Knygoje „Mokymasis su korepetitoriumi“ gilinamasi į tai, kaip mokytojas ar korepetitorius gali padėti mokiniui mokytis. Pasak autorių, vienas iš veiksnių, darančių įtaką mokymuisi, yra mokinio ir mokytojo sąveikos kokybė. Kurdamas teigiamą ryšį, mokytojas gali apmąstyti šiuos aspektus:

• Empatija. Ar aktyviai skiriu laiko išklausyti mokinius ir nuoširdžiai stengiuosi juos suprasti?
• Teigiamas ir šiltas požiūris. Ar mokinys gali būti savimi ir atskleisti visas savo savybes?
• Nuoširdumas. Ką atsinešu su savimi, kai įeinu pro duris? Ar tikiu tuo, ką sakau? Ar esu sąžiningas?
• Lankstumas. Ar vengiu būti per daug orientuotas į mokytoją ir kontroliuoti, bet kartu neužkraunu per didelės atsakomybės mokiniui? Ar galiu prireikus pritaikyti savo planus?
• Kritinio mąstymo skatinimas. Ar vietoj to, kad sutelkčiau dėmesį į dalykų mokymąsi atmintinai, pirmumą teikiu supratimui ir nagrinėjimui iš įvairių perspektyvų?
• Pasitikėjimu grįstų, teigiamų santykių kūrimas. Tai gali užtrukti priklausomai nuo kiekvieno mokinio ir jo ankstesnės patirties. Daugelis iš mūsų tikriausiai yra susidūrę su nelengva pradžia ir išankstinių nuostatų griovimu. Mokinys, kuris iš pradžių elgiasi iššaukiančiai, gali pasirodyti visiškai kitoks, kai jį pažinsite ir „pralaušite ledus“. Verta investuoti laiko į mokinių pažinimą, nes pasitikėjimu grįsti santykiai padeda atlaikyti nesėkmes.

Paprastai mokiniai vertina sąžiningą ir visiems vienodai palankų mokytoją. Jie vertina klasės aplinką, kurioje galioja aiškios taisyklės ir ribos, suteikiančios struktūrą ir saugumo jausmą. Patikimas korepetitorius yra gerai pasirengęs, suplanavęs pamoką ir gerai išmano jos turinį. Tikslai yra realūs ir mokiniui atrodo pasiekiami, o ne tolimi ar pernelyg sudėtingi. Per didelis darbo krūvis ir nepasiekiami tikslai gali demoralizuoti, ypač kai iš mokinio tikimasi per daug.

Korepetitoriai žino įvairių būdų, kaip padėti mokiniams savireguliacijos ir mokymosi procesuose, tačiau kartais šie metodai gali būti pernelyg kontroliuojantys arba suteikti mokiniui per daug laisvės. Abiem atvejais mokinys gali būti nusivylęs, o blogiausiu atveju bendravimas gali tapti įtemptas. Taigi mokytojas turėtų gebėti tinkamai vadovauti mokiniui ir kurti paramos struktūras, kurias, augant mokinio savarankiškumui, būtų galima laipsniškai mažinti. Mokinys turėtų tikėti savo gebėjimu suprasti ir jausti, kad pats gali valdyti savo mokymąsi.

Korepetitoriaus ir mokinio ryšio kokybę galima nagrinėti ir atsižvelgiant į žaismingumo aspektą. Žaismingumas susijęs su teigiama korepetitoriaus ir mokinių sąveika, kuri apima, pavyzdžiui, juokelius, humorą, lankstumą ir spontanišką įsitraukimą. Kai kuriems žmonėms tai yra prigimtinės savybės, tačiau jų taip pat galima išmokti ir taikyti pedagogo darbe. Žaismingumas tradiciškai laikomas natūralia priemone dirbant su mažesniais vaikais, tačiau tyrimai rodo, kad tai gali būti veiksmingiau panaudojama ir aukštesniuose ugdymo lygmenyse. Humoras ir žaismingumas gali padėti sukurti laisvą atmosferą, o paties korepetitoriaus žaismingas požiūris geriausiu atveju gali padėti mokiniams išsiugdyti lankstumą.

Korepetitoriaus vaidmuo yra lemiamas formuojant supratimą, kaip reaguoti į nesėkmes. Saugioje ir žaismingoje atmosferoje leidžiama daryti klaidas ir nesėkmes. Visiškai normalu nežinoti visko. Taigi kartu mes viską išsiaiškinsime ir mokysimės toliau!