Ugdyti atsparumą. Korepetitoriaus vaidmuo mokant atkaklumo 

Atsparumas – vienas svarbiausių įgūdžių, kuriuos mokiniai gali išsiugdyti, padedantis jiems įveikti iššūkius, nesėkmes ir netikrumą tiek mokantis, tiek kasdienėje veikloje. Tai gebėjimas prisitaikyti susidūrus su sunkumais, išlaikyti motyvaciją nepaisant kliūčių ir atkakliai siekti savo tikslų. Korepetitoriai, palaikantys glaudų, individualų ryšį su besimokančiaisiais, turi unikalią galimybę ugdyti šią itin svarbią savybę. Pasitelkdami praktines strategijas ir tikslingai teikdami pagalbą, jie gali suteikti mokiniams galių priimti iššūkius ir, juos įveikus, tapti stipresniais. 

Atsparumas – tai ne pastovi savybė, o įgūdis, kuris vystosi laikui bėgant ir formuojamas patirties ir patikimų mentorių patarimų. Mokiniai, kuriems trūksta atsparumo, nesėkmes dažnai suvokia kaip asmeninius trūkumus – tai gali lemti atsitraukimą ar nepasitikėjimą savimi. Kad pakeistų šį požiūrį, korepetitoriai gali įsikišti padėdami mokiniams suvokti iššūkius kaip laikinus ir įveikiamus. Svarbus žingsnis – normalizuoti mokymuisi būdingą kovą. Korepetitoriai gali pateikti klaidas kaip galimybes tobulėti, parodydami mokiniams, kad šie momentai yra vertingi laipteliai tobulėjimo kelyje. 

Vienas iš praktinių būdų ugdyti atsparumą – sukurti saugią mokymosi aplinką, kurioje mokiniai jaustųsi patogiai ir galėtų rizikuoti. Pavyzdžiui, korepetitorius gali paskatinti dvejojantį mokinį imti spręsti sudėtingą matematikos uždavinį, patikindamas, jog net ir neteisingas atsakymas suteiks vertingos mokymosi patirties. Tokioje aplinkoje akcentuojamas ne siekis viską atlikti teisingai, o bandymų, mokymosi ir tobulėjimo procesas. 

Dar viena veiksminga priemonė – skatinti refleksyvų mąstymą. Po sudėtingos užduoties korepetitorius gali paklausti mokinio: „Kaip manai, kas pavyko ir ką kitą kartą galėtum daryti kitaip?“. Tai skatina mokinį pažinti save ir jam padeda kurti strategijas, kaip ateityje spręsti panašius uždavinius. Mokinys, kuris anksčiau prastą testo rezultatą laikė nesėkmės ženklu, korepetitoriaus padedamas gali į jį pažvelgti kaip į galimybę nustatyti tobulintinas sritis ir užsibrėžti įgyvendintinus tikslus. 

Kitas svarbus atsparumo komponentas yra emocijų reguliavimas, tad korepetitoriai gali padėti mokiniams valdyti nepasitenkinimo, nerimo ar nusivylimo jausmus. Pavyzdžiui, mokydami sąmoningumo pratimų, tokių kaip gilus kvėpavimas ar vizualizavimas, galite padėti mokiniams nusiraminti didelės įtampos situacijose, pavyzdžiui, per egzaminus ar pristatymus. Panašiai korepetitoriai gali, perfrazuodami neigiamus mokinio teiginius, modeliuoti pozityvią savipagalbą. Kai mokinys sako: „Aš negaliu to padaryti“, korepetitorius gali atsakyti: „Tu dar negali to padaryti, bet tu mokaisi, ir tai yra svarbiausia“. Laikui bėgant toks požiūris padeda mokiniams išsiugdyti pozityvesnę, į augimą orientuotą mąstyseną. 

Atsparumas taip pat ugdomas per patirtį, kai po ilgalaikių pastangų pasiekiama sėkmė. Korepetitoriai gali padėti mokiniams išsikelti laipsniškus, pasiekiamus tikslus, padedančius siekti didesnių tikslų. Pavyzdžiui, korepetitorius, dirbantis su mokiniu, kuriam sunkiai sekasi rašyti esė, gali suskirstyti procesą į smulkesnes užduotis: minčių šturmą, juodraščio rašymą, taisymą ir užbaigimą. Verta pasidžiaugti pažanga kiekviename etape – tai stiprina mokinio tikėjimą savo gebėjimu tobulėti atkakliai dirbant. 

Dar vienas būdas ugdyti atsparumą – įtraukti bendradarbiavimo veiklą. Grupinės užduotys, pavyzdžiui, sudėtingos mokslinės problemos sprendimas arba bendro pristatymo rengimas, skatina mokinius pasikliauti bendraamžių parama ir kartu prisidėti savo pastangomis. Tokia patirtis moko mokinius, kad jie neprivalo įveikti iššūkių vieni ir kad pagalbos ieškojimas yra stiprybės, o ne silpnumo požymis. 

Atsparūs mokiniai taip pat yra tie, kurie išmoksta kitaip vertinti nesėkmes. Korepetitoriai gali pasidalyti istorinių asmenybių pavyzdžiais arba anekdotais iš asmeninės patirties, kurie rodo, kad dažnai nesėkmes lydi sėkmė. Pavyzdžiui, aptardami, kaip garsūs mokslininkai ar išradėjai atkakliai dirbo nepaisydami nuolatinių nesėkmių, galite įkvėpti mokinius laikytis panašaus požiūrio ir siekiant savo tikslų. 

Šio darbo poveikis yra didžiulis. Atsparūs mokiniai yra geriau pasirengę drąsiai ir lanksčiai prisitaikyti prie akademinių sunkumų, tarpasmeninių iššūkių ir netikėtų gyvenimo įvykių. Jie labiau linkę atkakliai stengtis įveikti kliūtis, išlaikyti pozityvų požiūrį ir įgyti pasitikėjimo savimi, reikalingo asmeniniams siekiams įgyvendinti. 

Ugdydami besimokančiųjų atsparumą, korepetitoriai prisideda ne tik prie jų akademinės sėkmės. Jie suteikia mokiniams įrankių, padedančių klestėti nenuspėjamame pasaulyje, ir įgalina juos į kiekvieną iššūkį žvelgti kaip į galimybę tobulėti. Tai ir yra vienas didžiausių įgūdžių, kuriuos gali suteikti korepetitorius.