Atskleisti potencialą. Kaip pedagogai gali įkvėpti mokinius ugdytis augimo mąstyseną

Autorius /

Pedagogai atlieka svarbų vaidmenį ugdydami mokinių suvokimą apie savo gebėjimus. Ugdydami augimo mąstyseną, pedagogai gali motyvuoti mokinius kelti sau iššūkius, tikėti savo gebėjimais augti bei tapti atsparesniais, kūrybingiau mąstančiais žmonėmis. Iš atliktų tyrimų matyti, kad mokiniai, kurie ugdosi augimo mąstyseną, dažniau priima iššūkius, atkakliau įveikia kliūtis ir pasiekia didesnės sėkmės.

Suprasti, kas yra augimo mąstysena

Augimo mąstysena – tai įsitikinimas, kad intelektą ir gebėjimus galima ugdytis dedant pastangas, mokantis ir atkakliai dirbant. Šią idėją išpopuliarino Stanfordo profesorė Carol Dweck savo knygoje „Mąstysena. Naujoji sėkmės psichologija“ (2006). Augimo mąstysena yra priešinga fiksuotai mąstysenai, kai žmonės intelektą laiko nekintama savybe.


Fiksuotos mąstysenos tipo mokiniai dažnai galvoja, kad intelektą jie arba turi, arba jo neturi. Jie linkę sutelkti dėmesį į savo intelekto įrodinėjimą, užuot jį tobulinę. Susidūrę su sunkumais, šie mokiniai gali reaguoti neigiamai, nes nesėkmes suvokia kaip savo savivertės atspindį. Priešingai, mokiniai, kuriems būdinga augimo mąstysena, intelektą vertina kaip kažką, ką galima išsiugdyti. Jie į iššūkius žiūri kaip į galimybę mokytis, o į nesėkmes reaguoja atkakliai ir pozityviai.

Mokinių augimo mąstysenos skatinimo strategijos

Mokinių augimo mąstysenai ugdyti reikia laiko, nuoseklumo ir tikslingų pastangų. Pateikiame dešimt veiksmingų strategijų, kurias mokytojai gali taikyti siekdami ugdyti augimo mąstyseną klasėje:

  1. Normalizuoti mokymosi procesą. Padėkite mokiniams suprasti, kad sunkumai – tai natūrali mokymosi dalis. Pabrėždami, kad sunkumai yra normalus dalykas, galite padėti mokiniams pozityviau reaguoti susidūrus su sunkumais ir vertinti juos kaip galimybę tobulėti.
  2. Skatinti įsitraukti į iššūkius. Pateikite iššūkius kaip įdomius ir naudingus, o ne bauginančius. Skatinkite mokinius lengvesnes užduotis vertinti kaip mažiau stimuliuojančias – tai gali juos motyvuoti imtis sudėtingesnių, pasitenkinimą teikiančių iššūkių.
  3. Įtraukti žodį „dar“. Žodis „dar“ gali pakeisti neigiamą mąstyseną. Kai mokinys sako „Man tai blogai sekasi“, paraginkite jį į sakinį įterpti žodį „dar“, taip parodydami, kad tobulėjimas įmanomas skiriant laiko ir pastangų.
  4. Akcentuoti smegenų augimo potencialą. Paaiškinkite, kad smegenys, kaip ir raumenys, stiprėja jas naudojant. Pasidalykite informacija apie smegenų plastiškumą, parodydami, kaip mokymasis ir pastangos gali lemti apčiuopiamus smegenų struktūros ir funkcijų pokyčius.
  5. Modeliuoti klaidas ir jas taisyti. Skatinkite mokinius žiūrėti į klaidas kaip į vertingą mokymosi patirtį. Kalbėkite apie tai atvirai aptardami savo klaidas ir parodydami, kaip jas taisote.
  6. Nustatyti laipsniškus tikslus. Padėkite mokiniams išsikelti mažus, pasiekiamus tikslus. Šis metodas užtikrina aiškius žingsnius siekiant pažangos ir sustiprina idėją, kad tobulėjimas įmanomas nuolatinėmis pastangomis.
  7. Skatinti mokymąsi bendradarbiaujant. Kurkite grupines veiklas, kuriose akcentuojamas komandinis darbas ir problemų sprendimas. Tai padeda mokiniams suprasti, kad verta ieškoti pagalbos ir dirbti kartu, o ne susitelkti tik į asmeninę sėkmę.
  8. Įtraukti sudėtingų užduočių. Reguliariai pateikite mokinių gebėjimus lavinančių užduočių, pavyzdžiui, sudėtingų matematikos uždavinių ar aukštesnio lygio rašymo užduočių. Šie iššūkiai ugdo atsparumą ir didina atkaklumo svarbą.
  9. Girti už pastangas, o ne už intelektą. Užuot gyrę mokinius už tai, kad jie yra protingi (tai gali sustiprinti fiksuotą mąstyseną), girkite jų pastangas, strategijas ir atkaklumą. Taip daugiau dėmesio skirsite procesui, o ne įgimtiems gebėjimams.
  10. Realistiškai drąsinti. Venkite pernelyg supaprastintų teiginių, tokių kaip „Tu gali viską!“ – jie gali atrodyti nenuoširdūs. Verčiau realistiškai padrąsinkite, pabrėždami pastangas, mokymąsi ir augimą.
Mokytojų daromas poveikis mokinių mąstysenai

Mokytojams tenka labai svarbus vaidmuo formuojant mokinių požiūrį į savo gebėjimus. Sąmoningai skatindami augimo mąstyseną, pedagogai gali sukurti klasėje atmosferą, kuri skatintų atsparumą, smalsumą ir aistrą mokytis. Tai gali padėti ne tik gali pagerinti akademinius rezultatus, bet ir parengti mokinius pasitikėti savimi ir ryžtingai pasitikti gyvenimo iššūkius.

Ugdyti augimo mąstyseną – tai ne tik mokyti, bet ir investuoti į kiekvieno mokinio ateitį. Taikydami šias strategijas, mokytojai gali padėti mokiniams suprasti, kad jų potencialas nėra fiksuotas ir gali didėti dedant pastangų, mokantis ir tikint savo gebėjimu augti.

Literatūra:

Scroll to Top