Ką rodo tyrimai?
Tarptautinio tyrimo PISA (2022 m.) rezultatai rodo, kad mokinių skaitymo gebėjimai, matematinis ir gamtamokslinis raštingumas yra nepakankamai aukšto lygio. Aukščiausius matematinio, gamtamokslinio raštingumo, skaitymo gebėjimų pasiekimų lygmenis (5 ar 6 lygmenį) pasiekę mokiniai geba matematiškai modeliuoti sudėtingas situacijas, parinkti tinkamas problemų spendimo strategijas, jas palyginti ir įvertinti, geba suprasti ilgus tekstus, abstrakčias ar nelogiškas sąvokas ir, remdamiesi netiesioginėmis užuominomis, susijusiomis su informacijos turiniu ar šaltiniu, moka atskirti faktus nuo nuomonės, geba kūrybiškai ir savarankiškai taikyti gamtos mokslų žinias įvairiose, taip pat ir nežinomose situacijose. EBPO mokinių dalis, pasiekusių 5 ar aukštesnį pasiekimų lygmenį yra: matematinio raštingumo – 9 proc., gamtamokslinio ir skaitymo gebėjimų – 7 proc.
Ką reiškia mokymosi sėkmė kiekvienam mokiniui?
Mokymosi sėkmė kiekvienam mokiniui remiasi nuostata, kad mokinys mokydamasis privalo pasiekti teigiamų rezultatų. Ir ne tik klasėje, bet ir už klasės ribų. Sėkmė šiandienos pasaulyje priklauso nuo gebėjimo rasti informaciją, ją apibendrinti ir perduoti; nuo gebėjimo veikti, sprendžiant sudėtingas problemas; gebėjimo pasiekti norimus rezultatus, naudojantis šiuolaikinėmis technologijomis ir naujausia metodika. Svarbu, kad mokytojas mokytųsi kartu su mokiniais ir padėtų jiems mokytis, skatintų jų savarankiškumą, ieškant geriausio sprendimo, randant naujus faktus, analizuojant informaciją. Mokiniai turi gebėti pritaikyti mokslo bei jų pačių rastas žinias naujuose kontekstuose arba probleminėse situacijose. Todėl ypatingai svarbu ugdyti(-s) kritinį ir kūrybinį mąstymą bei vaizduotę.
Mokytojo vaidmuo
Mokytojai dažniausiai taiko tradicinius (aiškinimo, klausinėjimo, demonstravimo, skaitymo, rašymo ir mokyklinės paskaitos) metodus, kai didesnę pamokos dalį mokytojas aiškiai ir suprantamai pasakoja, tačiau mažai organizuoja įvairios veiklos ir įtraukia į ją mokinius. Tai patvirtina nacionalinės mokyklų vertinimo agentūros vertintų mokyklų ataskaitų turinio analizė, kurioje teigiama, kad vis dar labai dažnai pamokose vyrauja mokytojas ir vadovaujamasi ugdymo paradigma. Pasigendama veiksmingo sukauptos informacijos panaudojimo, kritinio ir kūrybinio mąstymo ugdymo. Vykstant radikaliems pokyčiams visuomenėje, būtina ugdyti mokinių gebėjimą spręsti problemas. Tarptautiniai tyrimai rodo, kad joks kitas požymis nėra taip vienareikšmiškai susijęs su mokinių pasiekimų lygmeniu ir jų pažanga kaip aukšta mokytojo kompetencija. Todėl tikslinga ugdyti mokytojų profesionalumą, tobulinti kompetencijas taikyti šiuolaikiškame ugdyme reikalingus inovatyvius metodus, leidžiančius sudominti mokinius, padedantys mokiniams pasiekti gersnių mokymo(si) rezultatų.
Literatūros šaltiniai:
- EBPO PISA 2022 Tyrimo šalies rezultatų apžvalga (OECD PISA 2022 Country Scoreboard). Online access: https://www.nsa.smm.lt/wp-content/uploads/2023/12/PISA-2022_salies-apzvalga_Country-note1.pdf
- Mokyklos savęs vertinimo instrumentai ir jų naudojimo rekomendacijos (School self-assessment instruments and recommendations for their use). Kaunas, NMVA 2010.
- Kodėl svarbu ugdyti kritinį mąstymą? (Why is it important to develop critical thinking?) Vilniaus universiteto Tarptautinių santylių ir politikos mokslų institutas, 2022. Online access: https://www.tspmi.vu.lt/naujienos/kodel-svarbu-ugdyti-kritini-mastyma/
- Silienė N. Kritinis mąstymas ir jo svarba. Privalumai, lavinimas ir metodai (Critical thinking and its significance. Advantages, methods for its development). Žmogaus institutas, 2021
- Gudžinskienė V. Kritinio mąstymo įvairios interpretacijos ir jų analizė (Different interpretations on critical thinking and their analysis). VPU, 2006.