Kūrybingumas – duotybė kiekvienam!

Jau ilgą laiką profesinėje plotmėje daugiausia dėmesio telkiama į efektyvumą ir produktyvumą. Nuolat kalbama apie besikeičiantį pasaulį ir reikalingų profesinių įgūdžių nenuspėjamumą. Kita vertus, dirbtinis intelektas dabar atlieka daug užduočių, kurias anksčiau atlikdavo žmonės. Stabtelkime ir pamąstykime, ką mes, žmonės, gebame padaryti, ko nesugeba mašinos. Neabejotinai viena iš tokių savybių yra kūrybingumas – esminis ateities įgūdis. Žmogaus įsitraukimas vis dar būtinas norint sukurti kažką naujo ir prasmingo, sugalvoti naujų, inovatyvių sprendimų.

Kūrybingumas prasideda nuo smalsumo. Žmonės iš prigimties yra smalsūs, nori išbandyti įvairius dalykus ir išreikšti save. Tai ypač akivaizdu stebint vaikus – jie visą dieną uždavinėja daug klausimų, smalsiai tyrinėja aplinką ir nori išmokti naujų dalykų. Kas nutinka vaikams augant? Atrodo, jog su laiku klausimų skaičius ir motyvacija mokytis mažėja? Ar mokykla žudo kūrybingumą, kaip klausia seras Kenas Robinsonas vienoje iš savo plačiai žiūrimų „TED Talks“ konferencijų? Anot jo, mokykla dėl taikomų vertinimo metodų kreipia mokinius teisingų atsakymų formulavimo linkme ir įteigia baimę klysti. Laimei, kūrybingumas yra įgūdis, kurį galima praktikuoti ir netgi atgaivinti – tiek švietimo pasaulyje, tiek darbo vietoje.

Kaip puoselėti kūrybingumą?

1. Vertinkite žaidimą, vaizduotę ir malonumą. Tai geriausiai atspindi kūrybingumą, o vaikai būtent tuo ir išsiskiria.
2. Ugdykite savo gebėjimą matyti dalykus kitaip. Tam reikia atsisakyti senų, įprastinių mąstymo modelių.
3. Nebijokite klysti. Išdrįskite siūlyti netradicinius sprendimus ir išbandyti naujus dalykus, nebijodami nesėkmės. Priimkite klaidas kaip kūrybinio darbo dalį.
4. Kūrybingumas – atkaklių ir kantrių pastangų reikalaujantis procesas. Pasitikėkite savimi ir tikėkite, kad rasite sprendimą. Dažniausiai idėjos kyla ne iš niekur, jos užauga per laiką.
5. Motyvacija yra stipriai susijusi su kūrybingumu, o motyvuotos ir atkaklios pastangos gali sukelti gilaus panardinimo būseną, vadinamą „srauto būsena“. Pagalvokite, kas jus motyvuoja ir įkvepia!
6. Norinį patekti į „srauto būseną“ ir vykdyti kūrybinę veiklą, reikia laiko ir nuoseklios aplinkos. Taigi mokykloje ar darbe turėtų būti sukurtos sąlygos ir veiklos, kurios ugdytų naujovišką mąstymą.
7. Kūrybingumas – ne sporto šaka. Kūrybingumo kuras – sąveika su kitais. Bendros diskusijos ir „minčių lietaus“ veiklos puoselėja kūrybingumą, o veikiant kartu galima rasti kūrybiškų sprendimų. Kartais mintims reikia laiko inkubuotis, o kūrybinis procesas tęsiasi kaip savarankiškas mąstymas ar bendradarbiavimas.
8. Sukurkite atvirą, priimančią, pasitikėjimu grįstą atmosferą, kurioje leidžiama klysti. Tokioje aplinkoje tarpsta atvirumas naujiems dalykams, kyla noras suprasti kitus. Nebūtina dėl visko sutarti, o į įvairias idėjas galima žiūrėti smalsiai ir konstruktyviai. Kad kūrybinis darbas būtų sėkmingas, būtina pagalvoti, kaip galime vieni kitus palaikyti ir padrąsinti. Kūrybinio proceso metu atsirandanti pozityvi ir bendruomeniška patirtis taip pat padeda didinti atsparumą.
9. Retkarčiais stabtelėkite kasdieniame kūrybos procese. Mes kasdien sprendžiame įvairias problemas, dažnai nesuvokdami, kad tam pasitelkiame kūrybingumą ir galbūt net humorą.
10. Supraskite įvairius kūrybinio proceso etapus ir ieškokite kūrybingumą skatinančių priemonių. Skaitykite kūrybingais laikomų asmenų gyvenimo istorijas ir supraskite naujovių kūrimo etapus.
11. Pasičiupkite idėją, ją patobulinkite ir perdirbkite! Retai kada idėjos ir išradimai būna visiškai nauji.

Į kūrybingumą žvelkite kaip į būdą suprasti jus supantį pasaulį ir galimybę pozityviai, apgalvotai ir kritiškai analizuoti dalykus. Drąsiai sakykite „taip“ naujovėms. Atminkite, kad kūrybingumo įgūdis jums jau duotas!