Vienas iš pagrindinių veiksnių, lemiančių mokinių mokymosi sėkmę yra mokinių motyvacija. Motyvacijos sąvoka yra gana plati, abstrakti ir daugelis autorių ją apibrėžia skirtingai. Dabartiniame psichologijos žodyne motyvacija apibūdinama kaip „elgesio, veiksmų veiklos skatinimo procesas, kurį sukelia įvairūs motyvai; motyvų visuma“ (1993, 176-177). Motyvacija itin glaudžiai siejasi su įsitraukimu į veiklas pamokose. Anot Dörnyei (2020) įsitraukimas yra motyvacijos pasekmė, o Esra ir Sevilen (2021) motyvacijos sąvoką apibrėžia kaip norą dalyvauti ugdymosi procese.
Mokslininkai mokymosi motyvacijos rūšis skirsto į dvi: vidinę ir išorinę:
- Vidinė motyvacija kyla iš paties subjekto. Mokinių elgsena demonstruoja poreikį suvokti, pažinti, tyrinėti. Vidinė motyvacija ryškiausia ankstyvoje vaikystėje, kuomet net 75 proc. visas vaikų pažinimas vyksta dėl stiprios vidinės motyvacijos, nes būtent šiame amžiaus tarpsnyje vaikai nori viską patirti, tyrinėti, aktyviai domisi naujais dar nepažintais dalykais, išbando naujas veiklas.
- Išorinei moyvacijai būdingas bruožas yra vadovavimasis motyvais, kuriuos lemia kiti asmenys, jų tarpusavio santykiai. Išorinė motyvacija vaidina didelį vaidmenį formaliajame ugdyme (Šileikytė, 2021).
Tyrėjai aiškinasi, kaip mokinių motyvacija mokytis keičiasi priklausomai nuo aplinkos. (Özhan ir Kocadere, 2020). Dörnyei (2020) teigia, kad mokinių motyvaciją mokytis teigiamai lemia palankus klasės mikroklimatas, pagarbūs vienas kitam klasės draugų santykiai. Mokytojo, korepetitoriaus vaidmuo formuojant klasės mikroklimatą yra itin svarbus. Tai patvirtina ir kiti tyrėjai (Franchuk ir Prydacha, 2021) teigdami, kad mokytojas, korepetitorius formuodamas palankų klasės mikroklimatą, skatindamas mokinių bendradarbiavimą gali sudaryti sąlygas individualių mokinių gebėjimų atskleidimui ir paskatinti juos užsiimti kūrybine veikla.
Keturios sąlygos, kurioms esant, vaiko noras mokytis stiprėja:
- mokymosi aplinkos jaukumas;
- vaiko darbingumas (jis nepavargsta ir ilgą laiką išlieka darbingas);
- sėkmės ir bendradarbiavimo džiaugsmas pamokų metu;
- vaiko smalsumas (jį patenkina vis nauja mokymosi medžiaga ir patraukli mokymosi forma).
Mokymosi motyvacija silpnėja, kai vaikas:
- nuolat patiria nesėkmes;
- gauna neadekvačius mokytojo, korepetitoriaus vertinimus;
- stokoja meilės;
- klausosi vangaus, neįdomaus mokytojo pasakojimo;
- gauna per sunkias arba per lengvas užduotis;
- negauna informacijos apie padarytą pažangą;
- mokomas naujų dalykų per lėtai arba per greitai;
- mokosi nemalonioje, mokymuisi nepritaikytoje aplinkoje (blogas apšvietimas, šildymas, akustika).
Žaismingas informacijos, pamokos turinio pateikimas pamokoje (Wong, 2020), tikslingai naudojamos skaitmeninės priemonės skatina mokinius mokytis, didina jų mokymosi motyvaciją (Lee ir kt., 2021). Mokinių mokymosi motyvacija užtikrina jų aktyvų įsitraukimą į mokymosi procesą. Dėl to svarbu atkreipti dėmesį į vidinius ir išorinius mokymosi motyvaciją skatinančius veiksnius.
Literatūra:
1. Dörnyei, Z. (2020). Innovations and challenges in language learning motivation. Routledge. Prieiga per internetą: https://www.routledge.com/Innovations-and-Challenges-in-LanguageLearning-Motivation/Dornyei/p/book/9781138599161.
2. Esra, M. E. Ş. E., & Sevilen, Ç. (2021). Factors influencing EFL students’ motivation in online learning: A qualitative case study. Journal of Educational Technology and Online Learning, 4(1), 11-22.
3. Franchuk, N. P., & Prydacha, T. V. (2021, March). Organization and conduct of classes in educational institutions during distance learning. In Journal of Physics: Conference Series, 1840(1). IOP Publishing.
4. Lee, K. (2021). Openness and innovation in online higher education: A historical review of the two discourses. Open Learning: The Journal of Open, Distance and eLearning, 36(2), 112-132.
5. Özhan, Ş. Ç., & Kocadere, S. A. (2020). The effects of flow, emotional engagement, and motivation on success in a gamified online learning environment. Journal of Educational Computing Research, 57(8), 2006-2031.
6. Psichologijos žodynas. (1993). Vilnius.
7. Šileikytė, D. (2021). STEAM ugdymas: Lietuvos situacija ir mokykloms siūlomi projektai. Švietimo naujienos. Prieiga per internetą: https://www.svietimonaujienos.lt/steam-ugdymas-lietuvos-situacija-ir-mokykloms-siulomi-projektai/
8. Wong, R. (2020). When no one can go to school: does online learning meet students’ basic learning needs? Interactive learning environments, 1-17.