Ar kada nors esate „užtikę“ vaiką, darantį kažką gero? Ar esate kalbėję pozityviai apie savo kolegas jiems to negirdint? Kada ir kaip jums pavyko mokymosi aplinkoje sukurti teigiamą, įkvepiančią, gyvybingą atmosferą? Gal tuo metu taikėte pozityviosios psichologijos metodus?
Pozityvus ugdymas grindžiamas pozityviąja psichologija. Tai mokslo šaka, ieškanti atsakymų į klausimą „Kokie veiksniai skatina asmenis ir bendruomenes klestėti?“. Daugiausia dėmesio skiriama asmens stipriosioms savybėms, gabumams, galimybėms, pasiekimams ir gebėjimams, o ne klaidoms ir problemoms. Iš esmės pozityviosios psichologijos sąvoka siejama su JAV profesoriumi Martinu Seligmanu, kurio sukurta gerovės teorija PERMA+V laikoma viena reikšmingiausių XXI amžiaus psichologijos teorijų.
Pozityvioji pedagogika – tai požiūris į mokymą ir švietimą, o jo centre – vaiko gabumai, stipriosios savybės ir bendra gerovė. Šios pedagogikos šakos tikslas – sukurti įkvepiančią mokymosi aplinką, kurioje mokiniai galėtų klestėti ir atskleisti visą savo gebėjimų potencialą. Pozityvioji pedagogika grindžiama idėja, kad teigiamos patirtys ir dėmesio sutelkimas į stipriąsias savybes skatina mokytis ir didina motyvaciją.
Pozityvaus ugdymo esmė – stipriosios savybės ir skatinimas. Tai požiūris, kuriuo siekiama per draugišką ir konstruktyvią sąveiką stiprinti vaiko holistinę raidą. Šiuo požiūriu akcentuojama vaiko savivertės auginimo, emocijų valdymo, bendradarbiavimo įgūdžių ugdymosi svarba. Pozityviosios tėvystės principus integruojant į mokymosi aplinką, pasiekiama ilgalaikės naudos vaikams ir visai visuomenei, nes vaikai geriau išmoksta socialinių įgūdžių.
Pozityvioji pedagogika taip pat telkia dėmesį į kiekvieno vaiko stipriųjų savybių atskleidimą ir jų taikymą mokymosi procese. Stipriosios charakterio savybės (jų klasifikacija pateikiama apžvalgoje VIA (angl. Values in Action) (Park ir Peterson, 2006) padeda vaikams išsiugdyti pasitikėjimą savimi ir sustiprinti savo teigiamą įvaizdį. Šias stipriąsias savybes galima aptarti ir su mokiniais. Stipriųjų savybių pripažinimas didina norą mokytis ir bendrą gerovę, taip pat stiprina bendruomenę. Šias savybes galima pritaikyti daugeliu būdų, kad mokyti vaikus būtų lengviau.
Psichologas Lawrence‘as J. Cohen‘as laikosi nuomonės, kad vaiko nepriimtina elgsena beveik visais atvejais susijusi su ryšio su kitais žmonėmis stoka. Remiantis pozityviosios pedagogikos principais, vaiko ir suaugusiojo stipraus ryšio kūrimas – tai dar vienas reikšmingas švietimo ir auklėjimo aspektas. Geras pedagogas investuoja į ryšį, taigi į geresnį vaiko poreikių atliepimą, aktyvų klausymąsi, pagarbos ugdymą, dalyvavimą ir priėmimą. Stiprus asmeninis ryšys mažina nepageidaujamo elgesio apraiškų dažnumą.
L. J. Cohen‘as pristatė sąvoką „emocijų puodelis“, paaiškinančią emocijų poveikį mokymuisi. Dienos eigoje emocijų puodelis ištuštėja dėl ryšio stokos, nesėkmių, sunkių emocijų ar nuovargio. Kuo jis tuštesnis, tuo didesnė tikimybė, kad gali pasireikšti nepageidaujamas vaiko elgesys. Taigi tam, kad pripildytų ištuštėjusį emocijų puodelį, mokytojai turėtų teikti mokiniams pagalbą ir skatinti juos dalyvauti, taip sudarydami geresnes sąlygas mokytis.
Kitas labai svarbus su ryšiu susijęs pozityvaus ugdymo aspektas – „užbėgti už akių“. Proaktyvus ugdymas apima tai, kad mokiniams informacija pateikiama iš anksto, taip jiems padedant pasirengti ateičiai ir išvengti problemų, kylančių dėl komunikavimo ar žinių stokos. Proaktyvūs veiksmai padeda iš karto reaguoti į probleminę situaciją ir iš anksto apgalvoti, kaip užkirsti kelią galimiems konfliktams ir kaip elgtis, jei jų kyla.
Dar vienas pozityviosios pedagogikos kertinis akmuo – empatiška lyderystė ir pozityvios ribos. Vaikų poreikiai ir pageidavimai yra svarbūs, o vaikai turi teisę reikšti savo nuomonę ar jausmus ir būti išgirsti. Tačiau sprendimus priima suaugusieji, jiems tenka ir atsakomybė už susiklosčiusias aplinkybes. Beribės pasirinkimo galimybės, neapibrėžtumas ir pernelyg intensyvus derėjimasis gali vaikui sukeli stresą ir nesaugumo jausmą. Bendraudami su vaikais, pedagogai turėtų laikytis atsakomybės ir empatiškos lyderystės principų.
Apžvelkime keletą pozityviosios pedagogikos principų, taikomų mokymo srityje.
Empatija ir skatinimas
Mokymasis gali atnešti nemažai iššūkių, tad mokiniams ugdymosi kelionėje tenka patirti įvairių sunkumų. Labai svarbu, kad mokytojai empatiškai ir supratingai reaguotų į mokinių poreikius. Kai mokytojai skatina mokinius kuo labiau stengtis ir pripažįsta jų pasiekimus, sukuriama teigiama ir motyvuojanti mokymosi aplinka.
Pozityvi pagalba
Labai svarbus pozityviosios pedagogikos aspektas – skatinti mokinį dalyvauti. Mokiniai aktyviai dalyvauja nustatant jų mokymosi tikslus ir vykdant tikslų siekimo stebėseną. Kad klasėje paskatintų pageidaujamą elgseną, mokytojai gali teikti pozityvią pagalbą. Pagirti, paskatinti ir atlyginti už gerą darbą – veiksmingi mokinių motyvavimo būdai. Taip didėja jų motyvacija mokytis ir jiems padedama siekti savo tikslų.
Į sprendimą orientuotas požiūris
Pozityvaus ugdymo sistemoje pabrėžiamas į sprendimą orientuotas požiūris. Mokytojai turėtų ne telkti dėmesį į klaidas, o padėti mokiniams siekti išsikeltų tikslų. Mokiniai nebaudžiami už klaidas, o mokytojai kaip tik gali padėti mokiniams nustatyti problemų priežastis ir rasti konstruktyvius sprendimus.
Didinti savivertę
Mokytojai turi galimybę stipriai paveikti mokinio savivertę. Skatindami mokinius išbandyti naujų dalykų, siūlydami pagalbą ir pripažindami jų stipriąsias savybes, mokytojai gali padėti mokiniams susikurti teigiamą įvaizdį ir išlaikyti aukštą savivertę.
Skatinti atvirai bendrauti
Atviras bendravimas klasėje padeda užtikrinti sklandesnį mokymosi procesą ir didesnę mokinių gerovę. Mokytojai turėtų skatinti mokinius reikšti nuomonę ir užduoti klausimų. Be to, mokytojai gali parodyti, kaip turėtų vykti pagarbus dialogas.
Išmintingai nustatyti ribas
Mokytojai atsakingi už tvarką klasėje ir mokymosi aplinkos saugumą. Šiuo tikslu turi būti nustatytos aiškios taisyklės ir ribos. Tačiau ribos turėtų būti pagrįstos ir mokiniams išaiškintos, kad jie suprastų ribų taikymo svarbą.
Galiausiai pozityvioji pedagogika gali padidinti mokinių motyvaciją mokytis, akademinę sėkmę ir gerovę, taip pat jiems padeda išsiugdyti pasitikėjimą savimi, problemų sprendimo ir socialinių įgūdžių, reikalingų norint sėkmingai eiti gyvenimo keliu. Pozityvioji pedagogika suteikia gaires, kaip ugdymo procese dėmesį sutelkti į mokinių gabumus, bendradarbiavimą ir palankią atmosferą, taip sudarant mokiniams lengvesnes sąlygas siekti savo tikslų ir mėgautis mokymosi procesu. Pozityviosios pedagogikos metodus sąmoningai naudojant ugdymo procese, ugdomas teigiamas požiūris į mokymąsi ir apskritai į gyvenimą.
Literatūros sąraša
Avola, P. and Pentikäinen, V. (2022). Kukoistava kasvatus: positiivisen pedagogiikan ja laaja-alaisen hyvinvointiopetuksen käsikirja, BEEhappy Publishing
Mäkinen, K. (2021 m. balandžio 26 d.). Positive pedagogy enhances wellbeing in general upper secondary schools. Retrieved August 28, 2023 from Positive pedagogy enhances wellbeing in general upper secondary schools | University of Helsinki, University of Helsinki
Peterson, C., Park, N., & Seligman, M. E. P. (2006). Greater strengths of character and recovery from illness. The Journal of Positive Psychology
Seligman, M.E.P. (2004). Authentic Happiness: Using the new positive psychology to realize Your potential for lasting fulfillment. University of Pennsylvania
Seligman, M.E.P. (2012). Flourish: A visionary new understanding of happiness and well-being. University of Pennsylvania
Trogen, T. (2020). Positiivinen kasvatus. PS-kustannus
Uusitalo, L. (2023). Positiivisen psykologian voima. PS-kustannus
Vuorinen, K. (2023) Positive pedagogy brings out the potential in all of us. Retreved August 28, 2023 from Positive pedagogy – kaisavuorinen.com
Ar kada nors esate „užtikę“ vaiką, darantį kažką gero? Ar esate kalbėję pozityviai apie savo kolegas jiems to negirdint? Kada ir kaip jums pavyko mokymosi aplinkoje sukurti teigiamą, įkvepiančią, gyvybingą atmosferą? Gal tuo metu taikėte pozityviosios psichologijos metodus?